fbpx

DARBAS NUOTOLINIU BŪDU, KAI VYRIAUSYBĖ PASKELBIA EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ AR KARANTINĄ. DARBUOTOJO NUŠALINIMAS NUO DARBO

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl korona viruso (COVID-19) plitimo grėsmės, darbuotojai buvo skatinami karantino laikotarpiu dirbti nuotoliniu būdu. Vienas naujausių Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimų, susijusių su šalyje paskelbta ekstremalia situacija bei karantinu, tai darbo kodekso straipsnis, reglamentuojantis darbo sutarties vykdymo sustabdymą. Taigi, pateikiame trumpą komentarą apie įtvirtintą naują darbo sutarties vykdymo sustabdymo reglamentavimą.

2020 m. kovo 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio pakeitimas, kuris buvo papildytas 31 dalimi, numatančia kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlymas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Tuo tarpu darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį – sutinka dirbti nuotoliniu būdu ar ne. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į jo pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų, ar jiems yra pasireiškusių korona viruso (COVID-19) simptomų, taip pat ar yra diagnozuotas korona virusas (COVID-19), kadangi ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikia imtis papildomų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, pasiūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu arba nušalinti darbuotoją nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio, jei darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu, įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino, ir pan. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti korona viruso (COVID-19) plitimo prevenciją, darbdaviui gali tekti rinkti ir papildomus darbuotojų asmens duomenis. Apie darbuotojų asmens duomenų tvarkymą siekiant apsisaugoti nuo korona viruso (covid-19) plitimo kviečiame skaityti kitame mūsų publikuotame straipsnyje.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis info@smolex.lt.

Teisininkė Rūta Malevskytė, 2020 m. kovo 27 d.