fbpx

PRASTOVOS DARBUOTOJUI SKELBIMAS, KAI VYRIAUSYBĖ PASKELBIA EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ AR KARANTINĄ IR DARBDAVYS DĖL TO NEGALI SUTEIKTI DARBUOTOJUI DARBO

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją šalyje bei uždraudus vykdyti daugelįveiklų, nemažai įmonių vadovų, negalėdami suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo bei vykdyti kitų įsipareigojimų savo darbuotojams, buvo priversti skelbti prastovas. Vienas naujausių Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimų, susijusių su šalyje paskelbta ekstremalia situacija bei karantinu, tai darbo kodekso straipsnis, reglamentuojantis prastovos skelbimą darbuotojui. Taigi, pateikiame trumpą komentarą apie įtvirtintą naują prastovos skelbimo reglamentavimą.

2020 m. kovo 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimas, kuris numato, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, ne tik kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tačiau ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Paskelbus prastovą, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę. Šiuo atveju prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui privalo mokėti ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį (jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Tuo tarpu darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka. Svarbu paminėti tai, kad už prastovą darbdavys privalo visų pirma pilnai atsiskaityti su darbuotoju, kuriam yra paskelbta prastova, ir tik po gali gauti šių išlaidų kompensaciją iš valstybės.

Paminėtina ir tai, kad darbdavys gali paskelbti darbuotojui ir dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui yra sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokamas ne mažesnis kaip minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestis paskaičiuojant proporcingai darbuotojo dirbtam laikui.

Atitinkamai keitėsi ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatos. Kalbant apie prastovos darbuotojams skelbimą, aktualu paminėti valstybės subsidijas darbo užmokesčiui, kurios mokamos Užimtumo tarnybos. Užimtumo įstatymo 41 str. 21 d. numato, kad darbdaviams, dėl LR Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas darbuotojams, kuriems dėl ekstremalios situacijos bei šalyje įvesto karantino paskelbta prastova, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro:   

  • 70 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 LR Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio; arba
  • 90 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip LR Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

Jeigu darbuotojui prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Tačiau darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 % darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis info@smolex.lt.

Teisininkė Rūta Malevskytė