fbpx

Įrodyta riba tarp organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo padėjo pasiekti laisvę

Klientas pirmos instancijos teismo sprendimu buvo nuteistas už tai, kad veikdamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, atliko pakartotines nusikalstamas veikas – cigarečių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismas nustatė, kad klientas vykdydamas kito asmens nurodymus, perdavė kitam asmeniui gautus būtinus nusikaltimo darymui duomenis – cigarečių krovinio iškrovimo vietos adresą, cigarečių krovinio užsakovo telefono numerį, informaciją, kur paliktas krovinys su cigaretėmis bei perdavė panaudojimui gautus žinomai suklastotus tikrus krovinio dokumentus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kitų nusikalstamų veikų metu, susitardavo, kad asmenys iš kitų šalių įvežtų cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sienos muitinės postus, kuriuose jau buvo iš anksto susitarta su muitininkais dėl cigarečių krovinius gabensiančių vilkikų praleidimo. Tokiu būdu, pasinaudodami vilkikais, iš kitų užsienio valstybių į Lietuvą nelegaliai gabeno cigaretes. Teismas jo padarytas veikas kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. 1 d. (nusikalstamas susivienijimas), 21 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d. (rengimasis neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis), 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d. (pasikėsinimas per sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, neviršijančius 250 MGL), 199 str. 1 d. (kontrabanda), 1992 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), ir 227 str. 2 d. (papirkimas). Ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Klientas nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, teikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, argumentuodamas, kad teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiką pagal BK 249 str. 1 d., nes jo veiksmuose nėra nusikalstamo susivienijimo požymių.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė, kad prokuratūros manymu, kliento veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip atlikti dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, pasižymėjusiam pavojingesniu vaidmeniu nusikalstamo susivienijimo sudėtyje ir turėtų būti paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs apeliacinius skundus, priėmė nuosprendį, kuriame nustatė, kad byloje nurodytos aplinkybės paneigia nusikalstamo susivienijimo narių nuolatinius ryšius ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą bei jo pasireiškimo formas kaip vieną iš nusikalstamo susivienijimo požymių ir leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju šio požymio pasireiškimo formos niekaip nepasiekė tokio šių ryšių buvimo ir organizuotumo lygmens, kuris leistų spręsti apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Be minėtų neformaliųjų nusikalstamo susivienijimo požymių, nebuvo nustatyta ir daugybė kitų šiai bendrininkavimo formai būdingų neformalių požymių. Nenustatyta, kad tariamo nusikalstamo susivienijimo nariai bendrautų su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, palaikytų kokius nors nusikalstamus ryšius, dalytųsi įtakos zonomis, spręstų kilusius konfliktus, bendrai planuotų ir atliktų didesnio sudėtingumo nusikalstamas veikas. Taip pat teismas pasisakė, kad kaltinamųjų veiksmuose neįžvelgė tiesioginės tyčios, nes remdamasis jų parodymais nustatė, kad nė vienas iš jų nesuvokė savęs kaip gerai organizuoto nusikalstamo junginio nario, kiekvienas veikė savanoriškai, išimtinai asmeniniais interesais, siekdamas asmeninės finansinės naudos.

Remdamasis tuo, apeliacinis teismas atsižvelgė į advokatų profesinės bendrijos Smolex advokato argumentus apeliaciniame skunde ir padarė išvadą, kad kliento ir kitų kaltinamųjų veiksmai prilyginami organizuotos grupės veiksmams. Todėl, kliento bausmė sušvelninta neskiriant laisvės atėmimo bausmės.