fbpx

Teisė į privatų gyvenimą

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šioms nuostatoms įgyvendinti, be kita ko, yra svarbu užtikrinti bei išaiškinti, asmens, įtariamo (kaltinamo) nusikalstamos veikos padarymu, teisių ir laisvių apsaugą. Teisinėje valstybėje padarytų nusikalstamų veikų atskleidimas turi būti pagrįstas teisėtų procesinių priemonių taikymu, kadangi priverstinėmis, valstybės prievartos elementą turinčiomis, procesinėmis priemonėmis suvaržomos žmogaus teisės ir laisvės – pavyzdžiui, teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 8 straipsnis). Tokia nuostata įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 7 straipsnyje – kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.

Labai svarbi asmens, įtariamo (kaltinamo) nusikalstamos veikos padarymu, teisių ir laisvių apsaugos priemonė yra jo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Kiekvienas asmuo manantis, kad priverstinės procesinės priemonės taikytos neteisėtai, nes yra pažeistos jo  teisės ir laisvės, nustatytos šioje Konvencijoje, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas (Konvencijos 13 straipsnis). Tokia asmens teisė numatyta ir Chartijos 47 straipsnyje – kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą.  

Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) yra priimtas Advokatų tarybos skundas dėl Lietuvoje neužtikrinamos galimybės apskųsti slaptą sekimą, vykdomą teisėsaugos. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijų renkama informacija apie nusikalstamas veikas yra konfidenciali informacija, įslaptinta valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymais. Vis dažniau kyla svarstymų, kad šios institucijos vykdo asmenų sekimą pažeidžiant asmenų teisę į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to ar informacija pasitvirtino, ar nepasitvirtino, asmuo turi teisę žinoti ir galimybę save ginti.

Pažymėtina, jog panašioje į Advokatų tarybos skundą byloje EŽTT yra nusprendęs, kad dėl pareiškėjo pokalbio nutekinimo žiniasklaidai buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis, ir kad dėl to, jog nebuvo pareiškėjui taikytų sekimo priemonių vėlesnės teisminės kontrolės galimybės, buvo pažeistas Konvencijos 13 straipsnis (žr. EŽTT 2012 m. liepos 31 d. sprendimas Drakšas v. Lietuva, peticijos Nr.. 36662/04, §§ 60, 68).

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis info@smolex.lt.

Advokatas Algimantas Smolskas