fbpx

GINČAI DĖL ŽEMĖS SKLYPO RIBŲ

Kilusį žemės sklypų savininkų ginčą paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Praktikoje dažniausiai ginčai dėl žemės sklypo ribų kyla tuomet, kai vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų atlieka žemės sklypo kadastrinius matavimus, po kurių paaiškėja, kad gretimų žemės sklypų ribos persidengia, nesutampa su faktiškai naudojamomis sklypų ribomis ar pasikeičia žemės sklypo plotas. 

Bylos rūšinis teismingumas tokiuose ginčuose priklauso nuo to koks santykis – civilinis ar administracinis – byloje vyrauja. Jei ginčas kyla dėl žemės sklypo naudojimo, sklypo dalies priklausomybės nustatymo, tuomet ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios  kompetencijos teismams. Jei ginče dominuoja skundžiamo administracinio akto teisėtumo klausimas – ginčas nagrinėtinas administracinės teisenos tvarka. 

Nagrinėjant ginčą tiek bendros kompetencijos, tiek administraciniame teisme, teismas vertina aplinkybę kada buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas ar, kada suinteresuoti asmenys sužinojo apie skundžiamą aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymu yra nustatytas trisdešimties dienų apskundimo terminas nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, arba, nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos, per kurį asmenys gali kreiptis į teismą dėl šio akto panaikinimo. Svarbu nepraleisti šio termino. Tačiau, teismas gali atnaujinti šį terminą, jei nustato, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jeigu žemė sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, šias ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, dokumentus formuojant žemė sklypus bei kitus įrodymus. Kai iš šių įrodymų ribų nustatyti neįmanoma, ribų klausimas sprendžiamas prie kiekvieno žemės sklypo prijungiant vienodo dydžio ginčytino ploto dalis, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. 

Nustatant anksčiau egzistavusią žemė sklypo ribą, vertinami teritorinio planavimo dokumentai (teritorijų detalieji planai, žemėtvarkos projektai, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, specialieji planai ir kiti dokumentai), duomenys apie ribas formuojant žemės sklypą, faktiškai naudotas žemės sklypo ribas ir kiti įrodymai.

Taigi, bylose dėl žemė sklypo ribų nustatymo, visų pirma turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik nesant galimybės tokią ribą nustatyti, žemė sklypo riba nustatoma, ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.

Šiame straipsnyje pateikta bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą) informacija apie ginčus dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl šia informacija neturi būti vadovaujamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Visos situacijos yra individualios, reikalaujančios atskiro teisinio vertinimo ir individualaus sprendimo būdo. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis el. paštu: info@smolex.lt.

Advokato padėjėja Aušrinė Onaitienė