fbpx

Tarpvalstybinis paveldėjimas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d. nurodo, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Su šiuo reiškiniu susiduria kiekvienas, tačiau vis globalėjančiame pasaulyje, žmonės yra linkę migruoti, todėl susiduriama su problema, kai palikėjas gyvena vienoje valstybėje, įpėdiniai – kitoje, o paliekamas turtas – dar kitoje valstybėje. Tarpvalstybinį paveldėjimo pobūdį lemia galimų ir esamų įpėdinių ir paveldimo turto buvimo vieta  skirtingose valstybėse. Būtina aiškiai nustatyti kur buvo palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, nes būtent ši aplinkybė lemia tarpvalstybinį paveldėjimo bylos pobūdį.

Paveldėjimo klausimus, kai palikėjo turtas yra kitoje valstybėje narėje, nei paskutinioji palikėjo gyvenamoji vieta, reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismų sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.   Šiame Reglamente nustatyta taisyklė, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitose valstybėse narėse, nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Tai reiškia, kad teismų sprendimai, priimti paveldėjimo bylose, patenkančiose į Reglamento taikymo sritį, visose kitose reglamentą taikančiose valstybėse narėse pripažįstami ir turi būti  vykdomi nereikalaujant jokių papildomų veiksmų dėl tokio sprendimo pripažinimo ir/ar paskelbimo vykdytinu toje valstybėje narėje. Toks teismo sprendimas vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip yra vykdomi nacionaliniai teismų sprendimai, priimti jį vykdančioje valstybėje.

Svarbu pastebėti, kad paveldėjimo pagal testamentą atveju, Lietuvoje notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atitinka Reglamento 650/2012 3 straipsnio 1 dalies i punkte ir 62 konstatuojamoje dalyje išvardytus autentiško dokumento „autentiškumą“ apibrėžiančius elementus, patvirtina įpėdinio nuosavybės teisę į turtą, nurodytą liudijime, ir yra pagrindas įregistruoti įpėdinio nuosavybės teises viešuose registruose. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal Reglamento 650/2012 60 straipsnio 1 dalį yra autentiškas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, todėl paskelbiamas vykdytinu ir kitoje valstybėje narėje minėto Reglamento 45–58 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis info@smolex.lt.

Advokato padėjėja Aušrinė Onaitienė