TESTAMENTO NUGINČIJIMAS
Asmuo yra laisvas apsispręsti, kokį turtą ir kam nori palikti. Testatorius gali ne tik pasirinkti asmenis, kuriems paliks turtą, bet ir išbraukti įpėdinius iš paveldėtojų, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, kai nepriklausomai nuo testamento, įpėdinis turi teisę į privalomąją dalį. Paaiškėjus, kad mirusiojo išreikšta valia neatitiko lūkesčių, įpėdiniai dažniausiai kelia abejones dėl testatoriaus gebėjimo suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tačiau, gerbti testatoriaus valią, nors ji ir neatitinka įpėdinių lūkesčių, reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.
Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Taigi, būtinoji sąlyga yra asmens veiksnumas. Asmenys dėl tam tikrų susirgimų gali nesuvokti savo priimamų sprendimų reikšmės ir pasekmių arba veiksmus atlikti psichologinio spaudimo įtakoje, naudojant smurtą ar apgaulę. Tokiais atvejais testamentas ar jo dalys gali būti pripažinti negaliojančiais.
Įstatymas testamentą ginčyti leidžia ne visiems, kurie mano, jog testamentas neatspindi tikrosios testatoriaus valios ar testatorius nesuvokė savo veiksmų, bet tik įpėdiniams pagal testamentą ar pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Galutinio testamento negaliojimo pagrindų sąrašo nėra, tačiau Civilinis kodeksas nustato esmines aplinkybes, kada testamentas pripažįstamas negaliojančiu. Negalioja testamentas, jei: 1) yra sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; 2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityjeasmens; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Tačiau testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
Testamentas ginčijamas pateikiant ieškinį teismui. Kai ginčijant testamentą keliamas reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ieškinys teikiamas teismui pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą. Kai testamentas ginčijamas nekeliant reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, ieškinys paduodamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškiniams taikomas bendras dešimties metų senaties terminas.
Bylų dėl testamento negaliojimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai. Kadangi paties testatoriaus nebėra, jo išklausyti negalima, todėl teismas vertina liudytojų parodymus, skiria asmens pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir vertina jos išvadas, priimtas vadovaujantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, išvadą, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių gali padaryti tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokiai išvadai padaryti būtina pašalinti visas pagrįstas abejones dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.
Šiame straipsnyje pateikta bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą) informacija apie testamento nuginčijimą, todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija. Visos situacijos yra individualios, reikalaujančios atskiro teisinio vertinimo ir individualaus sprendimo būdo. Dėl detalios asmeninės teisinės konsultacijos galima kreiptis el. paštu: info@smolex.lt.